- pravarinė
- ×pravarìnė (plg. l. przeworzyna) sf. (2) 1. Rs, Grg, Žg, Krk kartis, pertvara, skirianti tvarte vieną gyvulį nuo kito: Vakar arkliai taip susispardė, kad net storą pravarìnę nulaužė Btg. Barkiatės, tik pravarinę tarpe pasistatykiat! (juok.) LTR(Vdk). Vaikai, nesipeškit! Ar pravarìnės reiks?! Alk. 2. Kv ėdžių, lovio viršuje prikalama ar įstatoma skersinė lentelė: Įdėk pravarinès į ėdžias, kad arkliai šieno neverstų Grd. Padirbk pravarines, kad kiaulės jovalo neverstų Up. 3. Grk, Vl vaga, išarta skersai kitų vagų: Žiūrėk, palik pravarìnę, o da, kaupdamas bulves, avižas išmysi Jd. 4. Kp, Ldk, Ut, Nmč, Ig, Čk, KlvrŽ, Skd tvarte atitverta vieta gyvuliui laikyti: Pastatyk arklį į pravarinę Sml. Mūsų arkliai turi kožnas savo pravarìnę Kal. Pravarìnės ištaisytos ..., sedulinės rindos avižų pripiltos JR19. Gyvolis užvirto pravarinė[je] i padvėsė Šts. Čia nėr stainelių, nė pravarinėlių LTR(Vrb).
Dictionary of the Lithuanian Language.